- prapjovos
- prãpjovos sf. pl. (3b), (1) Užp, Ut, Dkšt, Švnč, Ign 1. pirmo rugių pėdo nupjovimas su tam tikromis apeigomis rugiapjūtės pradžioje: Rytų Lietuvoje vietomis dar XX a. pradžioje buvo atliekamos pirmojo rugių pėdo prapjovimo apeigos, vadinamosios prapjovos, arba pradėtuvės rš. Svečias, t. y. pirmasis prapjovų pėdas, išstovėdavo kerčioje iki rugių vežimo į kluoną rš. Eišiškių apylinkėse buvo paprotys grįžtančiuosius iš prapjovų sutikti su duona ir druska rš. Šiandiej tik prãpjovas padarėm Ktk. ║ Švnč rugiapjūtės pradėtuvių proga keliamos vaišės: Prapjovóm tai jau gardesnio valgymo padarydavo Lel. Prapjovoms ir nuobaigoms reikia sūrio duoti Tsk. Gaspadinės, prãpjovom kad būt sūrio, sviesto, tai rugiai geriau byrės! Trgn. 2. pirmoji supjauta rugių sauja ar pėdas: Prãpjovos parodo, ar pjaut rugius, ar laukt Dkšt. Pradėję pjaut rugius, tuoj ataneša saujelę i padeda pirkioj ažustalėn – tai vadinas prãpjovos Ign. Prapjovas nešdavos namo pati gaspadinė Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.